NARDYMAS

Ar kada svajojote atrasti septynių jūrų paslaptis? Pastaruoju metu vis daugiau švedų baigia nardymo kursus, kur jie išmoksta nardyti atviroje jūroje. Nardymas suteikia nepakartojamų įspūdžių, nes leidžia tiesiogiai pažinti jūrų augaliją ir gyvūniją. Tačiau kas vyksta nardymo metu?

Yra dviejų rūšių nardymas – laisvasis ir su kvėpavimo aparatu. Giliausiai savarankiškai žmonės yra panėrę į 130 metrų gylį, tačiau paprastai nardytojai be specialios įrangos neneria giliau 12 metrų. Norint nerti giliau reikia nardymo baliono ir kvėpavimo aparato.

Giliau – su helio mišiniu

Su paprasto oro balionu nardytojas negali panerti giliau nei apie 20 metrų, nes didesniame gylyje deguonis tampa nuodingu organizmui. Tačiau naudojant tinkamą įrangą ir alternatyvius dujų mišinius panerti galima giliau ir ilgiau. Pavyzdžiui, naudojant „Nitrox“ oro ir padidinto deguonies bei sumažinto azoto kiekio mišinį pailgėja nardymo trukmė. Kituose mišiniuose, pvz., „Heliox“ ir „Trimix“, vietoj azoto naudojamas helis, todėl panerti galima giliau. Paprastai kuo giliau neri, tuo daugiau reikia helio. Helis nėra be trūkumų – jis greičiau pasišalina, todėl nardytojai turi vadovautis protu, nes išnirimas ne savo noru gali baigtis tragedija. Helis taip pat išgarina šilumą, todėl nardytojai turi pasirūpinti papildoma apsauga nuo šalčio.

Kontroliuojamas nėrimas būtinas didesnei saugai

Nardymas atviroje jūroje susijęs su keletu pavojų, kuriuos nardytojai turi žinoti ir atitinkamai prisitaikyti. Du nuolat tykantys pavojai yra dekompresijos liga ir azotinė narkozė. Dekompresijos liga yra būklė, pasireiškianti narams per greitai iškilus iš didelio gylio. Tuomet deguonies baliono deguonies ir azoto mišinyje susidaro dujų burbuliukai. Ligos simptomai – šiurpulys, jausmas, tarsi kūnu (ar po oda) bėgiotų skruzdėlės. Nardytojai taip pat gali patirti dusulį, kosėti, jiems gali stipriai skaudėti galvą, juos gali pykinti, juos gali ištikti mėšlungis ar jie net gali prarasti sąmonę. Norint išvengti dekompresijos ligos, į paviršių reikia kilti pamažu, su sustojimais. Kuo giliau neri, tuo lėčiau reikia kilti į paviršių. Azotinę narkozę gali sukelti dujų, kuriose yra daug azoto, įkvėpimas. Taip dažnai nutinka tuomet, kai nardoma iki 45 metrų gylio arba naudojant netinkamų proporcijų dujų mišinį.

Azotinės narkozės simptomai panašūs į apsinuodijimo alkoholiu, įskaitant tunelinį matymą, nerimą, svaigimą, pablogėjusią reakciją ir sulėtėjusį kvėpavimą. Tokia būsena yra pavojinga, nes naras gali prarasti gebėjimą po vandeniu priimti teisingus sprendimus. Tačiau skirtingai nei apsinuodijus alkoholiu, azotinės narkozės atveju nėra pagirių efekto – narkozės pasekmės išnyksta vos tik sumažėja slėgis. Norint išvengti dekompresijos ligos ir azotinės narkozės, nardyti reikia atsargiai, paliekant erdvės galimų klaidų atitaisymui. Geriausia išeitis – baigti kokybiškus nardymo kursus ir gerai įsisavinti minėtų pavojų valdymo įgūdžius.

Nardymui atviroje jūroje būtinas nardytojo pažymėjimas

Tie, kurie planuoja nardyti atviroje jūroje su kvėpavimo aparatu, privalo sėkmingai baigti nardymo kursus ir įgyti nardytojo pažymėjimą. „Padi“ yra populiariausia pasaulyje pramoginio nardymo mokymų programa, kuri apima įvairaus sudėtingumo kursus, skirtus nuo pradedančiųjų iki profesionalų. Baigę bazinį „Padi“ kursą gauna Nardymo atviroje jūroje pažymėjimą, kuris suteikia teisę nardyti su nardymo įranga visame pasaulyje. Šiuo metu Švedijoje aktyviai dirba apie 2000 nardymo instruktorių, kurie moko 140 licencijuotų nardymo mokyklų.