Moterų kalvę šiuo metu sudaro 13 moterų ir 1 vyras. Tarp jų yra ir mokinių. Savininkams svarbu leisti kitiems išmėginti kalvystę, kad jie sužinotų, ar šis užsiėmimas jiems tinka.

Danijos „geležinės damos“ rašo naują kalvystės puslapį

Dunda sienos, cypia plienas. Ore švytuoja plaukų kuodai. Kristianijoje veikianti Moterų kalvė (Kvindesmedien) gali pasirodyti kaip vaizdelis iš liguistos fantazijos, tačiau kalvės viduje, kurioje pluša moterys, ore tiesiog tvyro verslo išmanymo jausmas, o užsakymų sąrašas toks ilgas, kad netrukus visokios kvailos mintys išlaksto ir užgęsta kaip žiežirbos. Susipažinkite su Kristianijos kalvėmis.

Trys Moterų kalvės įkūrėjos organizacijos pradžioje. Fl. Dorte Eilenberger, Charlotte Steen ir Gitte Christensen.

Naujo miesto pamatai

Moterų kalvė įsikūrusi Kopenhagos Kristianijos laisvės mieste. Miesto gyventojai jį kuria nuo pat jo užėmimo 1971 m. Tylią dieną šioje laisvės idėjų teritorijoje tarp paukščių čiulbėjimo girdėti garsūs metalo dūžiai. Trys moterys – Charlotte Steen, Gitte Christensen ir Dorte Eilenberger – yra Moterų kalvės įkūrėjos. Iki šiandienos jos nuėjo sunkų geležimi grįstą kelią. Apie viską pasakoja Charlotte ir Gitte.

Nuo žalios žolės iki juodos geležies

Charlotte Steen sukūrė Moterų kalvės verslo modelį vykdydama įvairiausius specializuotus užsakymus virtuvėms, bažnyčioms ir Niujorko sienoms.

„Kristianija atsirado dėl to, kad norėjome pastatyti miestą, o miestui reikia pačių įvairiausių amatų. Todėl jų ėmėsi ir moterys“, pasakoja Charlotte. Su dviem savo vaikais Kristianijoje ji gyvena nuosavame name nuo 1986 m. Daug metų ji dirbo sodininke, tačiau atsitiktinė pažintis su viena kalve privertė ją susidomėti plienu, formomis ir dizainu. Pasimokiusi kalvystės Bornholmo saloje ji atsivežė naujuosius įgūdžius namo. Dabar Moterų kalvė kuria išskirtinius gaminius pagal užsakymus, pvz., Niujorko sienas, virtuvės komplektus ir meną bažnyčioms.

Viena iš Moterų kalvės įkūrėjų Dorte Eilenberger. Šiuo metu ji daugiausiai dirba su buhalterija.

Sunkiausia – kampai

Gitte Christensen tapo kalve vos per dieną. „Manęs tiesiog paprašė – man pasirodė visai įdomu.“ Ji pažvelgia į Charlotte – jų susižvalgymas grąžina jas abi į 1987 m., kai viskas prasidėjo: „Mano draugė keliavo į Indiją ir atostogoms ieškojo sau pamainos. Taigi šiuo atveju visko išmokau tik dirbdama“, sako ji. Jau pirmas darbas leido Gitte pajusti jos pašaukimą. Pasak jos, kalvystė kažkuo panaši į siuvimą. „Turi būti tokia pat kantri ir susikaupusi“, sako ji. Ji tęsia: „Sunkiausia – pats amatas. Kalvių, kurie specializuojasi įvairiausiose srityse, yra daug. Mūsų arkliukas – estetiniai sprendimai. O tada tiesiog imiesi darbo. Bum. Visos įmantrybės – detalėse. Tai ir yra įdomiausia“. Gitte pritardama linkteli. „Sunkiausia ne suvirinti, o padaryti teisingus kampus“.

Pirmas suvirinimo taškas išlaiko konstrukciją vietoje

Akivaizdu, kad kalvės sėkmė priklauso nuo idealizmo ir valios variklio – jis turi būti gerai suteptas. Prieina mergina su violetine spalva dažytais plaukų galiukais, rodo savo darbą. Moterys linkteli. Šiuo metu kalvėje darbuojasi 13 moterų. Tarp jų yra ir mokinių. „Tai vienintelė specializuota kalvė Danijoje“, sako Charlotte.
Ji pasakoja apie stiprią aistrą, kuri veda kalvę į priekį: „Medis man ne toks išraiškingas. Kai pirmą kartą padėjau suvirinimo tašką, jaučiausi taip: mano būdui tai puikiausias dalykas. Viskas vyksta labai greitai. Kai sujungi dvi dalis, jos išlieka sukibusios. Dirbdama su medžiu turi padaryti daug daugiau, kad pamatytum kokį nors rezultatą.“

Nesame išskirtinė kalvė dėl to, kad joje dirba moterys

Šiuo metu daugiau kaip 50 Danijos bažnyčių papuoštos pagal užsakymą sukurtais Gitte Christensen šviesų medžiais.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai kitos kalvės užsidarė, Moterų kalvė sėkmingai tęsė veiklą. Kalba Charlotte: „Vienu metu esame tradicinio stiliaus kalvė ir kuriame savo darbus. Tai reiškia, kad viską darome labai greitai – visa tai sukūrė didelį nuotykį, kurio net nesitikėjome. Dirbdavome po 50–60 valandų per savaitę.“
Ne kasdien rasi kalvę, kurioje darbuojasi vien moterys, tačiau jos pačios to labai nesureikšmina. „Negalvojome, kad mes kažkuo ypatingos vien dėl to, kad esame moterys. Taip atrodo tik kitiems“, sako ji.

Charlotte Steen sukurta Dviratininko uodo Egono skulptūra pastatyta Rudersdalyje. Ji svajoja sukurti daugiau panašių darbų, pvz., parkuose.

Dviratininko uodo Egono skulptūra ir Zulu apdovanojimai

Charlotte labai patinka dideli projektai. Tarp jos darbų – kartu su danų iliustratoriumi ir rašytoju Flemming Quist Møller sukurtas didelis Dviratininko uodo Egono modelis. „Vienas draugas padėjo iliustruoti jį 3D formatu – tuomet galėjau suvirinti skulptūrą iš lakštų sluoksnių. Buvo labai įdomu.“ Šiuo metu skulptūra stovi prie įėjimo į žaidimų aikštę Kopenhagos Trørødo rajone. Dorthe tvarko buhalteriją ir kuria mažesnes skulptūras. Pavyzdžiui, ji sukūrė skulptūrėlę Zulu konkurso apdovanojimų ceremonijai. Gitte specializuojasi bažnyčios mene. Tarp jos klientų – daugiau kaip 50 Danijos bažnyčių, įskaitant Mūsų Išganytojo bažnyčią Kopenhagoje.

Aiški ateitis

Charlotte piešia aiškią ateities viziją: „Norėčiau sudėtingesnių darbų, ypač virtuvės ir Niujorko sienų srityse. Turime sukurti daugiau standartinių gaminių su iš anksto sutarta kaina. Tokia koncepcija beveik paruošta. Gaminiai bus tikrai liuks. Taip pat tikiuosi rasti naują ir labai įdomų bendraautorių.”
Moterų kalvės moterys nebijo triukšmo, purvo ir sunkaus darbo. Sekite jas „Instagram“ paskyroje arba apsilankykite jų kalvėje Kristianijoje.

Pagal užsakymą sukurtose virtuvėse daug estetizmo ir meistrystės. Koncepciją per keletą metų sukūrė Moterų kalvė.

Text: Isabelle Kliger
Photos: Kvindesmedien